išpelenėti — intr. 1. Kls labai išblykšti, pasidaryti pelenų spalvos. 2. iškaisti, išprakaituoti: Bridau bridau per sniegą, išpelenėjau visas Vlk. Bernai šoka iškaitę, išpelenėję Vlk. Arklys iškaito, išpelenėjo Vlk. pelenėti; išpelenėti; nupelenėti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
pelenėti — pelenėti, ėja, ėjo 1. intr. NdŽ virsti pelenais, dulkėmis: Žemė džiūvo, skilo, pelenėjo rš. | prk.: Be liepsnos pasaulis dega – dega... gruzda... pelenėja... S.Čiurl. 2. NdŽ žr. 1 pelenuoti 1. | refl. J. pelenėti; išpelenėti; nupelenėti; … Dictionary of the Lithuanian Language
supelenėti — 1. intr. pavirsti pelenais, dulkėmis: Neužilgo (= netrukus) supūsiu ir supelenėsiu Š. 2. refl. Vl žr. 1 susipelenuoti: Pelenrūsa susipelenėjęs su pelenais J. | Susipelenėjo zuperį barstydamas Vl. pelenėti; išpelenėti; nupelenėti; supelenėti … Dictionary of the Lithuanian Language